penkiagalvis

penkiagal̃vis, -ė adj. (2) 1. NdŽ su penkiomis galvomis. 2. prk. su penkiais bokštais, penkiomis viršūnėmis: Kyšojo penkiagalvis soboro pastatas rš. Tai buvo Kaukazo vartų sargai – milžinai, seniai užgesę ugnikalniai: penkiagalvis Beš Tau, Mašukas, Geležinis, Gyvatinis, Griuvėsia ir kiti A.Vien.